Garbės piliečiai

Miša Ja­ko­bas gi­mė 1949 m. rugp­jū­čio 7 d. Tel­šiuo­se. Bu­vo pir­ma­sis vai­kas šei­mo­je. Jo tė­vai Fru­ma ir Hai­mas Ja­ko­bai bu­vo pa­pras­ti dar­bi­nin­kai. Tė­vas vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą vai­ra­vo so­vie­ti­nes sun­kias­vo­res ma­ši­nas, dir­bo Tel­šių „Mas­čio“ fab­ri­ke, o ma­ma au­gi­no tris vai­kus, ku­rie gi­mė kas dve­ji me­tai.

Mo­kyk­lą M. Ja­ko­bas bai­gė 1967 m. ir tais pa­čiais me­tais įsto­jo į Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą, Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­tą, stu­di­jų kryp­tis – ma­te­ma­ti­ka. Bai­gęs ins­ti­tu­tą 1971 m. pra­dė­jo dirb­ti ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ju Plun­gės 3-io­jo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

1989 m. spa­lio 2 d. bu­vo įkur­ta Vil­niaus Šo­lo­mo Alei­che­mo ORT gim­na­zi­ja. Čia M. Ja­ko­bas dir­bo ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ju ir di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju ug­dy­mui, o 1991 m. pa­skir­tas gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi.

Telšių miesto Garbės piliečio vardas suteiktas 2022 m. gruodžio mėnesį minint Magdeburgo teisių Telšių miestui suteikimo 231-ąsias metines.

 Romualdas Inčirauskas

Romualdas Inčirauskas gimė 1950 m. Anykščiuose. R. Inčirauskas - vienas ryškiausių Lietuvoje taikomosios dailės (meninio metalo apdirbimo) srityje dirbančių menininkų. Šio autoriaus kūrybinė veikla gausiausiai atsispindi metalo plastikos, medalininkystės bei skulptūros plotmėse. Dailininkas sukūrė visuomeninės paskirties darbų iš metalo Klaipėdoje, Šiauliuose, Telšiuose.

Kai kurie iš jų tapo svarbiais Telšių miesto dekoratyviniais akcentais (paukščių pavidalo infonnacijos stulpų viršūnės - vėtrungės (1987m.), meškos skulptūra ir laikrodžiai "laikrodžio bokšte" Turgaus aikštėje (1992 m.) ir kiti.  Telšių miesto Garbės piliečio vardas profesoriui Romualdui Inčirauskui Savivaldybės tarybos sprendimu skirtas už sukurtus reikšmingus, išliekamąją vertę turinčius, įsimintinus meno kūrinius Telšiuose, Lietuvoje ir pasaulyje, Telšių kaip menų miesto įtvirtinimą, už pasiaukojančią edukologinę veiklą, ugdant būsimus skulptorius ir juvelyrus, unikalų gebėjimą įžvelgti studentų meninį potencialą ir jį išskleisti, asmenybių ugdymą, už meno kūrinius, stiprinančius Žemaitijos tapatybę, istorinę atmintį, Telšių, kaip Lietuvos žydų Javnės miesto, garsinimą ir žydų paveldo mieste įamžinimą.

Telšių miesto Garbės piliečio vardas suteiktas 2021 m. gruodžio mėnesį minint Magdeburgo teisių Telšių miestui suteikimo 230-ąsias metines.

Vytautas Adolfas Puplauskas

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Vytautas Adolfas Puplauskas gimė 1930 metų spalio 3 dieną Telšių valsčiaus Rubežaičių kaime. Tėvelis Puplauskas Stasys - žemaitis, kilęs nuo Luokės. Mamytė Ona Janulevičiūtė gimė ir gyveno Liškiavos parapijoje. Tėveliai susitiko, pamilo vienas kitą ir susituokė Amerikoje, į kurią dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo išvykę uždarbiauti. Iš Amerikos į Lietuvą grįžo 1922 metais.

Šeimoje augo trys broliai ir seserys. V.A. Puplauskas šeimoje jauniausias. Vaikystėje kaip ir dauguma to laikotarpio vaikų ganė tėvelių laikytą bandą.Ganydamas karvutes ir aveles turėjo galimybę skaityti ir mąstyti. Beveik kas antrą dieną vis ieškojo naujos, dar neskaitytos knygos. Ypač mėgo skaityti apie garbingą Lietuvos praeitį, apie drąsius ir kilniaširdžius garbingus žmones. Perskaitytos geros, dvasingos knygos dar ankstyvoje vaikystėje suformavo tuos idealus ir principus, kurie išliko viso gyvenimo orientyrais. Pradinę mokyklą baigė Telšiuose, vėliau mokėsi Telšių Dailiųjų amatų mokykloje, metalo skyriuje. 1947 metais buvo priimtas į prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto veikusius parengiamuosius aukštųjų mokyklų kursus. Šiuose kursuose per trejus metus baigė likusias penkias nebaigtas gimnazijos klases ir 1950 metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Elektrotechnikos fakultetą. Jį baigė 1955 metais ir įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę. Tų pačių metų vasarą pradėjo dirbti Telšių trikotažo fabrike „Mastis“ elektros cecho meistru. Po metų darbo „Mastyje“ buvo paskirtas dirbti vyriausiuoju mechaniku. Kai 1976 metais iškilo būtinybė rekonstruoti Telšių katilines, pervestas dirbti Telšių miesto katilinių ir šilumos tinklų direktoriumi. Po penkerių metų, atlikus katilinių rekonstrukciją vėl grįžo į „Masčio“ fabriką ir iki išrinkimo į Atkuriamąjį Seimą dirbo vyr. energetiku. 1997–2000 ėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Vedęs, turi dvi dukras ir du sūnus.

2020 m. rugpjūčio 27 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarui Vytautas Adolfui Puplauskui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Stanislava Kochanauskaitė

Stanislava Kochanauskaitė gimė 1920 m. liepos 11 d. Telšiuose. Vaikystė praėjo keletą kilometrų nuo Telšių esančiame Kalnėnų kaime, kur Stanislavos tėvas, Telšių miesto notaras, turėjo ūkį. Tėvas, siekdamas suteikti dukrai geresnį išsilavinimą, suteikė jai sąlygas nuo 7-erių metų mokytis Pažaislio seserų kazimieriečių pensionate netoli Kauno. 1934 m. pradėjo mokytis Kauno „Saulės“ gimnazijoje.

1935 m. grįžo į Telšius ir įstojo mokytis į M. Valančiaus gimnaziją, kuri 1936 m. persikėlė į naują pastatą (dabar Žemaitės gimnazija). 1939 m. Stanislava įstojo mokytis į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, germanistikos studijas. Mokslus nutraukė 1940 m. sovietų okupacija ir netrukus 1941 m. kilęs Vokietijos – Sovietų Sąjungos karas. S. Kochanauskaitė, kaip ir tūkstančiai Lietuvos žmonių buvo paimta priverstiniams darbams Vokietijoje. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, turėjo grįžti į sovietų okupuotą Lietuvą. Vilniaus universitete užbaigė Kaune pradėtas germanistikos studijas ir 1948 m. gavo paskyrimą mokytojauti Kalvarijoje (Marijampolės apskrityje). Čia pedagoginį darbą dirbo penkerius metus, po to įsidarbino Raseinių vidurinėje mokykloje. 1964 m. pakviesta dirbti į Žemaitės vidurinę mokyklą vokiečių kalbos mokytoja. Nuo 1969 m. Stanislava tapo ir lotynų kalbos mokytoja. Pasižymėjo kaip puiki pedagogė, ugdė šimtus Žemaitės mokyklos mokinių, skatino juos plėsti savo akiratį, siekti aukštesnių studijų ir tikslų gyvenime. Mokykloje dar vadovavo dramos būreliui, su mokiniais pastatė keletą spektaklių. Dėl puikių pedagoginių sugebėjimų buvo kviečiama dėstyti Vilniaus universitete. Žemaitės vidurinėje mokykloje pedagoginį darbą baigė 1984 metais. Telšių „Alkos“ muziejuje nuo 1989 m. rudens iki 1990 m. vasaros neatlygintinai muziejininkams pravedė lenkų kalbos kursą. Tuo laiku atliko pirmąjį Juzefo Perkovskio lenkų kalba rašyto rankraščio „Žemaičių liaudies dailė“ vertimą. Taip pat neatlygintinai iš lenkų kalbos išvertė keletą tekstų knygai apie Telšių istoriją „Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. Sud. Vacys Vaivada, 1994“. 1993 m. Stanislava pakviesta dėstyti lotynų, vokiečių ir anglų kalbas bei filosofinės antropologijos kursą Telšių kunigų seminarijoje. Taip pat minėtas kalbas mokė ir Telšių licėjuje. Būdama 95-erių metų pradėjo rašyti prisiminimus, kurie išleisti 2019 m., minint mokytojos 99-erių metų sukaktį. 2020 m. liepos 31 d. Telšių „Alkos“ muziejuje įvyko Stanislavos Kochanauskaitės 100-to metų jubiliejaus progai surengtas paminėjimas.

2020 m. rugpjūčio 27 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Stanislavai Kochanauskaitei suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

J. E. Arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas

J. E. Arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas gimė Kaune 1972 metų vasario 17d. Mokėsi Šančių vidurinėje mokykloje bei Kauno 1 – joje muzikos mokykloje. Baigęs vidurinę mokyklą 1990-1992 m. studijavo Kauno Technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete. 1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1997 m. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ siuntimu išvyko tęsti studijų Šv. Marijos seminarijoje ir universitete (St. Mary’s Seminary and University) Baltimorėje, JAV.

2000 m. baigė pagrindines teologines studijas Šv. Marijos seminarijoje ir universitete Baltimorėje įgydamas teologijos bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius. 2000 m. birželio 29 d. arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ įšventintas kunigu. 2001 m. tęsė studijas Šv. Marijos seminarijoje ir universitete Baltimorėje ir įgijo teologijos mokslo licenciato laipsnį, parašęs darbą “Catholic Social Teaching and Economical Development: A Case Study of Lithuania” (Katalikų socialinis mokymas ir ekonominis vystymąsis: Lietuvos situacija). Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. paskirtas dirbti Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso vadovu bei Jaunimo pastoracijos kapelionu Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre. Nuo 2002 m. vasario mėn. pradėjo dėstyti VDU Katalikų teologijos fakultete. Čia dėstė įvairius kursus teologijos ir religijos studijų bakalauro studijų programose: Bendroji moralinė teologija, Spec. Moralinės teologija -1, 2; Moralinė teologija 1, 2, 3; tai pat magistro studijų programoje kursus Pastoracijos vadyba ir Jaunimo pastoracija. 2003 m. rugsėjo mėn. pradėjo doktarantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete. Kauno arkivyskupo metropolito siuntimu paskirtas dirbti Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso bei Jono Pauliaus II namų Šiluvoje vadovu. 2003 – 2007 m. dalyvavo Kauno arkivyskupijos II sinodo darbe bei vadovavo Jaunimo pastoracijos dokumento rengimui. 2005 m. paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. 2006 m. rugpjūčio mėn. išvyko į JAV rašyti doktorato darbo ir dirbti kapelionu Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų kongregacijoje Putname, Connecticuto valstijoje. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. tęsė darbą Vytauto Didžiojo universitete. Mokslinė domėjimosi sritis – katalikų socialinis mokymas, etika, laisvoji ekonomika. 2008 m. sausio 18 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete apgynė teologijos daktaro disertaciją tema “The Origins and Ends of the Free Economy as Portrayed in the Encyclical Letter Centesimus Annus” (Laisvosios ekonomikos šaltiniai ir tikslai pagal encikliką Centesimus Annus”). 2009 – 2011 m. Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete prodekanas. 2010 m. kun. Kęstučiui Kėvalui buvo įteiktas Acton Instituto, JAV, įsteigtas Novako apdovanojimas už sudijas gilinant sąsajas tarp moralės ir ekonomikos disciplinų, bei laisvosios ekonomikos temos nagrinėjimą tardiscipliniame kontekste. 2010 – 2012 m. kun. Kęstutis Kėvalas dirbo Marijos radijo Lietuvoje programų direktoriumi. 2012 m. rugsėjo 27 d. Šventasis Tėvas Benediktas XVI paskyrė kun. dr. Kęstutį Kėvalą tituliniu Abziri vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. 2012 m. lapkričio 24 d. Kęstutis Kėvalas įšventintas vyskupu ir nuo to laiko ėjo Kauno arkivyskupo generalvikaro pareigas bei toliau (iki 2018 m.) dėstė Vytauto Didžiojo Universitete, Katalikų teologijos fakultete bakalauro studijų kursus: Spec. Moralinė Teologija – 1 ir Moralinė Teologija – 2. 2013 vasario 14 d. Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) plenariniame posėdyje išrinktas LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininku. 2017 m. balandžio 20 d. popiežius Pranciškus vyskupą Kęstutį Kėvalą paskyrė Telšių vyskupijos koadiutoriumi. 2017 m. rugsėjo 18 d. popiežiui Pranciškui priėmus vyskupo Jono Borutos SJ prašymą jį atleisti iš pastoracinių pareigų, vyskupas Kęstutis Kėvalas tapo Telšių vyskupijos ordinaru. 2018 m. sausio 15 d. LVK plenariniame posėdyje išrinktas LVK Švietimo komisijos pirmininku. 2020 m. vasario 19 d. popiežiaus Pranciškaus paskirtas Kauno arkivyskupijos arkivyskupu metropolitu.

2020 m. birželio 25 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu  J. E. Arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui  suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Kunigas Gerhard Lange

Kunigas Gerhard Lange gimęs 1918 metų liepos 27 dieną, kilęs iš Arnsbergo. Paderborne baigė teologijos studijas. 1947 m. įšventintas kunigu, dirbo vikaru Vaidenau ir Esene, klebonu dirbo Esene ir Genselkirchene. Vėliau – Arnsbergo Marijos ligoninės kapelionas.

Kunigas Gerhardas Lange – pagrindinis Vyskupo Vincento Borisevičiaus gimnazijos priestato statybos rėmėjas. Jo dėka Telšiuose skamba šv. Antano Paduviečio katedros varpai. Jis taisė varpus (vieno varpų komplekto įrengimas kainavo nuo 45 iki 90 tūkstančių eurų).

1996 m. gruodžio mėn., švenčiant Telšių miesto savivaldos 205 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

2016 m. gegužės 31 d. Vokietijoje, Arnsbergo globos namuose, mirė didelis pasaulio, Lietuvos ir Telšių geradarys monsinjoras Gerhardas Langė.

Franz Josef Dick

Franz Josef Dick gimė 1934 metais Kilęs iš Vokietijos miesto Smalenbergo. Ekonomistas, diplomuotas komersantas, 33 metus dirbęs generaliniu direktoriumi vokiečių pramonės kredito banke Diuseldorfe (šiuo metu pensininkas),  daugiau kaip 10 metų rėmė Telšių rajono bendruomenę.

1994,1995 metais finansavo pažintines telšiškių keliones į Vokietiją. Finansiškai rėmė kunigo D. Stulpino priglaustus Sarapinų šeimos vaikus. Telšių pirminiam sveikatos priežiūros centrui nupirko defibriliatorių, finansiškai parėmė kunigą G. Lange iš Arnsbergo (Vokietija), kuris Telšių katedrai padovanojo varpus. 1996 m. suorganizavo ir finansavo 22 Telšių rajono vokiečių kalbos mokytojų pažintinę kelionę į Vokietiją.

1997 m. finansavo keliones į Vengriją, Vokietiją. 2000 m. finansavo Telšių folkloro grupės „Raata“ apsilankymą Hanoverio mugėje. 1998-2002 m. su žmona Ruth Dick finansavo Telšių rajono moksleivių vokiečių kalbos olimpiadas bei parėmė keletą studijuojančių jaunų žmonių.

1996 m. gruodžio mėn., švenčiant Telšių miesto savivaldos 205 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Arne Hanzen

Arne Hanzen – švedas, gyvenano Smolando krašte, Savsjo komunoje. Našlaitis, užaugęs vaikų namuose. Buvęs muzikos mokyklos direktorius, šiuo metu vargoninkauja. Savsjo komunos visuomeninės labdaros organizavimo komisijos pirmininkas.

Nuolat vežė Telšiams įvairios labdaros: vaistų, medicininės įrangos, asmenų su negalia vežimėlių, baldų ir kt. Jo pastangomis Telšiams atvežtos dvi mašinos: gaisrinės mašina, ligoninei – greitosios pagalbos mašina.  Rūpinosi Telšių vaikų namais ir jų auklėtiniais. Atveždavo maisto, drabužių, avalynės. Ponas Arne niekada nepamiršdavo pradžiuginti vaikų namų auklėtinių kalėdų dovanomis.

1996 m. gruodžio mėn., švenčiant Telšių miesto savivaldos 205 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

2016 m. liūdna žinia pasiekė iš Švedijos – netekome ilgamečio bičiulio, rėmėjo, vaikų draugo Arne Hanzen.

Kunigas Egon Beckers

 1996 m. gruodžio mėn., švenčiant Telšių miesto savivaldos 205 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Antanas Vaičius

Antanas Vaičius – vyskupas emeritas, gimė 1926 m. balandžio 5 d. Šačių parapijos Geidučių kaime (Telšių vyskupija, Skuodo raj.). 1934–1938 m. mokėsi Šačių, 1938–1940 m. – Mosėdžio pradžios mokykloje, 1940–1943 m. – Skuodo gimnazijoje. 1943–1946 m. studijavo Telšių, 1946–1951 m. Kauno kunigų seminarijoje. 1950 m. rugsėjo 24 d. įšventintas kunigu.

1951–1952 m. dirbo vikaru Plungėje, 1952–1954 m. Klaipėdoje, kur 1953 ir 1954 m. laikinai ėjo klebono pareigas. 1954–1959 m. klebonavo Žygaičiuose, 1959–1962 m. – Salantuose, 1962–1965 m. Lauko Sodoje. 1965–1973 m. ėjo Akmenės klebono ir Viekšnių dekanato vicedekano pareigas. 1973–1975 m. – Telšių katedros klebonas ir Telšių vyskupijos kurijos kancleris. 1975 m. spalio 3 d. išrinktas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kapituliniu vikaru. 1982 m. liepos 5 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštališkuoju administratoriumi. 1982 m. liepos 25 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje konsekruotas vyskupu. 1986–1999 m. – Vatikano Dvasininkijos kongregacijos narys, 1988–1993 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pavaduotojas. 1989–2001 m. – Telšių vyskupijos ordinaras.

1996 m., minint Telšių miesto savivaldos 205-ąsias metines, vyskupui Antanui Vaičiui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

2008 m. lapkričio 25 d. užgeso 82 metų Telšių vyskupo emerito Antano Vaičiaus gyvybė.

Vytautas-Konstantinas Savickas

Vytautas-Konstantinas Savickas – tautodailininkas, gimė 1936 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos r. Judrėnų apylinkėje, Šakėnų kaime valstiečių šeimoje. Medį drožinėja nuo mažens. Medžio apdirbimo specialybės mokėsi Telšių amatų mokykloje. Šiuo metu gyvena ir kuria Telšiuose. Daugiau nei 40 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus narys, medžio drožėjas. Yra surengęs 7 personalines parodas, aktyviai dalyvauja ir jungtinėse parodose, sukūręs per 50 stogastulpių.

Menininko skulptūros puošia Telšių rajoną, Žemaitiją  ir Lietuvą. Jų rasime M.K.Čiurlionio kelyje tarp Varėnos ir Druskininkų, Ablingos memoriale ir kt. daugelį stogastulpių meistras yra padovanojęs Žemaitijos kraštui.  Jo dovanoti medžio drožiniai puošia ne tik Žemaičių muziejų „Alka“, Telšių miesto vidurines mokyklas, bibliotekas, kaimo gyvenvietes, bet ir daugelį kitų Žemaitijos bei Lietuvos muziejų, ne maža dalis menininko kūrinių išvežta į užsienį.

2000 metais, minint Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 550 m. jubiliejų, tautodailininkui Vytautui Savickiui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas. 2023 m. balandžio 10 d. užgeso 86 metų Telšių miesto garbės piliečio Vytauto-Konstantino Savicko gyvybė.

Jurgis Gaižauskas

Jurgis Gaižauskas gimęs 1922 m. spalio 25 d. Karužalaukyje, Molėtų rajone. 1928 - 1931 m. mokėsi Telšių pradžios mokykloje, 1931 - 1940 m. Telšių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Pas Telšių katedros vargonininką mokėsi skambinti fortepijonu, muzikos teorijos ir diriguoti. Dalyvavo Telšių gimnazijos moksleivių orkestre. 1938 - 1940 m. subūrė Telšių gimnazijos vyrų chorą ir jam vadovavo.

Jurgio Gaižausko nereikia pristatinėti. Užtenka pasakyti - Jurgelis, ir aplinkui tave žmonės lyg geresni pasidaro. Jurgelis, net ir sulaukęs aštuoniasdešimties, vis dar kūrė. Žemaitiškus kūrinėlius, iš kurių dalis parašyta pagal iškilių žemaičių Prano Genio ir Butkų Juzės žodžius, savo smuikeliu pačirpindamas, pats ir dainavo. Prieš kurį laiką net žemaitiškų kūrinių programą buvo parengęs.

Kai 1974 m. jam, tuo metu „Galvės“ kaimo kapelos vadovui, respublikinių dainų švenčių vyriausiajam dirigentui (nuo 1965 m.), operų „Ramunė“ (sukurta 1961 m., pastatyta 1962 m.), „Buratiną“ (sukurta 1961 m., pastatyta 1962 m.), 2 simfonijų (1956 m. ir 1964 m.), kelių simfoninių poemų, siuitų, rapsodijų, daugelio kitų muzikinių kūrinių autoriui, buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas, ne vienas Jurgeliui savo dvasia artimas ir jo muzika gyvenantis žmogus nubraukė džiaugsmo ašarą.

Nors ir gimęs Molėtų rajone, save laikė žemaičiu (patys gražiausi — jaunystės — metai praleisti Telšiuose), ir Vilniuje jis visada tarp žemaičių. Kai jis jų būryje, rankose visada smuikelis, o ant pečių — žemaitiška sermėga; kaip čia grieši žemaitišką į svetimą kailį įlindęs… Ir jo žmona Zoselė šalia jo, tradiciniu žemaitišku tautiniu kostiumu pasipuošusi.

2000 m., švenčiant Telšių vardo paminėjimo 550 m. jubiliejų, kompozitoriui  Jurgiui Gaižauskui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Eidamas 87-uosius metus, 2009 metų gegužės 24 d. rytą Vilniuje savo namuose mirė.

Jonas Kauneckas

Jonas Kauneckas –  vyskupas, gimė 1938 m. birželio 6 d. Trajoniškio kaime (Pasvalio r.), valstiečių šeimoje. 1945–1949 m. mokėsi Suntautų pradžios mokykloje, 1949–1953 m. – Krinčino septynmetėje ir 1953–1954 m. Pasvalio vidurinėje mokyklos.

1954–1958 m. studijavo Panevėžio hidromelioracijos technikume. 1958–1959 m. dirbo Tauragės Melioracijos mašinų stotyje techniku, 1959–1963 m. – Alytaus Melioracijos statybos valdyboje darbų vykdytoju, 1963–1972 m. – Sausinimo sistemų valdyboje vyr. inžinieriumi. 1964–1968 m. neakivaizdiniu būdu studijavo vokiečių kalbą Maskvos aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose. Baigęs šiuos kursus, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

Nuo 1959 m. kasmet mėgindavo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau sovietų valdžia vis neleisdavo jo priimti. Į kunigų seminariją galiausiai priimtas 1972 m. 1977 m. gegužės 22 d. Kauno arkikatedroje įšventintas kunigu.

1977–1983 m. – Telšių katedros vikaras, vėliau – Skaudvilės ir Adakavo klebonas. 1978–1984 m. – Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto narys.

1990 m. paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. Nuo 1993 m. – Telšių seminarijos dvasios vadas, nuo 1990 m. – Telšių vyskupijos kunigų tarybos narys, nuo 1994 m. – Telšių vyskupijos konsultorių kolegijos narys. 1993 m. popiežiaus paskirtas monsinjoru. Nuo 1994 m. – Telšių ateitininkų dvasios vadas.

2000 gegužės 13 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupu augziliaru. Vyskupu konsekruotas 2000 m. rugpjūčio 5 d.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II vyskupą Joną Kaunecką paskyrė Panevėžio vyskupu. Vyskupo Jono Kaunecko ingresas į Panevėžio katedrą vyko vasario 17 d. 2002 m. rugsėjo 20 d. buvo išrinktas LVK Nuolatines tarybos nariu trejų metų kadencijai. 2005 m. rugsėjo 20 d. patvirtintas LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos nariu.

2005 m., minint Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 555 m.  jubiliejų, vyskupui Jonui Kauneckui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Mečislovas Šilinskas

Mečislovas Šilinskas — fotografas, tautodailininkas. Gimęs 1931 m. vasario 22 d. Telšių apskrities Alsėdžių valsčiaus Skirpsčių kaime. Tais pačiais metais tėvams persikėlus gyventi į Telšius, juose augo ir mokėsi. Nuo vaikystės buvęs gabus dviem dalykams: sportui ir menui. Dar jam besimokant Telšių Žemaitės gimnazijoje mokytoja pastebėjusi jo menišką gyslelę.

Iki karo M.Šilinskas žaidęs krepšinį gimnazijos, miesto rinktinėje, o ir Sibire iš sporto naudos turėjęs ne mažiau nei iš braižybos įgūdžių (buvęs net sporto mokyklos direktoriumi). Iš Sibiro tremties grįžo 1959 m. O buvo taip: kai jis su jauna žmona ir metukų dukrele parvyko į Telšius, sporto skyriaus direktorius – buvęs moksladraugis, užuot pasiūlęs darbą, į treniruotę pakvietė. Nuo tos atmintinos dienos jį maitina menas. Ne be gerų žmonių pagalbos — juk tremtinys! — baigė dailės kursus, ėmėsi fotografijos.

Fotografas Mečislovas Šilinskas vadinamas Telšių metraštininku. Jis dalyvauja visuomenės gyvenime fiksuodamas fotoaparatu visus įdomiausius politinius, kultūrinius, sportinius ir kitus įvykius, vykstančius Telšių rajone ir respublikoje. Jo meninėje fotografijoje realūs tikrovės reiškiniai pastebėti visais metų laikais. Fotomenininkas aktyvus parodų dalyvis. Yra surengęs ne vieną meninių fotonuotraukų  personalinę parodą.

Prieš savo septyniasdešimtmetį sumąstė M. Šilinskas gimtajam miestui skirtą fotoalbumą išleisti. Trejus metus rėmėjų ieškojo. Vis dėlto — surado, išvargo, o knygą įstabią išleido. Panašiai ir su 18 atvirukų rinkiniu, — šiuosyk ambicingas žemaitis norėjo garsiam leidėjui  įrodyti, jog yra į ką Telšiuose pažiūrėti…Oi, kaip yra į ką…

2005 m., švenčiant Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 555 m. jubiliejų, fotomenininkui Mečislovui Šilinskui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

2021 m. spalio 2 d. užgeso 90 metų fotografo, tautodailininko Mečislovo Šilinsko gyvybė.

Alfredas Algirdas Jonušas

Alfredas Algirdas Jonušas —  žemaitis, menininkas, turintis tarptautinį juvelyriko sertifikatą. Gimė 1940 metų birželio 23 dieną Telšiuose. 1966 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įsigijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Nuo 1970 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus narys. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Aktyvus parodų dalyvis, surengė 18 autorinių parodų šalyje ir užsienyje (JAV, Latvijoje,Vokietijoje, Norvegijoje, Japonijoje ir kt.).

Sovietiniu laikotarpiu 2 kartus pripažintas sąjunginių liaudies kūrybos festivalių laureatu. A. Jonušui suteiktas meno žymūno vardas. 1996-2000 m. atliko ne vieną Lietuvos  respublikos prezidentūros užsakymą. Sukūrė gintarinius suvenyrus Danijos karalienei, Popiežiui Jonui Pauliui II, Graikijos prezidento žmonai, LR Prezidentui A. M. Brazauskui.

Kraštotyrininkas, savo lėšomis stato atminimo kryžius ir paminklus partizanams, už tai Lietuvos TV akcijos metu 2005 m. „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ kartu su broliu suteiktas Lietuvos šviesuolio laureato vardas.

1997 m. žemaičių-japonų draugijos įkūrėjas. Žemaitiškos –japoniškos sodybos-muziejaus steigėjas. Ši sodyba populiari ir lankoma turistų. Per metus apsilanko 4-5 tūkst. lankytojų.

2005 m., minint Telšių  vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 555 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Ona Skaistute Idzelevičienė-Pajėdaitė

Ona Skaistute Idzelevičienė-Pajėdaitė gimė 1941 rugsėjo 24 dieną Lieplaukėje, Telšių rajone. Ji – tarptautinės klasės sportinių šokių šokėja, Lietuvos nusipelniusi kultūros ir švietimo darbuotoja (1985), Lietuvos nusipelniusi artistė (1990), tarptautinės kategorijos šokių sporto teisėja (1995), Lietuvos nusipelniusi trenerė (1996), sportinių šokių klubo „Žuvėdra“ įkūrėja.

1960 m. baigusi vidurinę mokyklą Plungėje, mokslus tęsė Klaipėdoje. 1966 m. baigė Klaipėdos medicinos mokyklą, 1980 m. –  LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1992 m. suteiktas humanitarinių mokslų docentės pedagoginis mokslo vardas, 1999 m. – profesorės.

Nuo 1971 m. O.S.Idzelevičienė - Pajėdaitė dirbo dėstytoja Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedroje. Nuo 1981 m. , įsteigus pramoginių šokių specializaciją, pradeda dirbti vyr. dėstytoja. Nuo 1990 m. -  Šokių katedros vedėja, sportinių šokių specialistų rengimo su aukštuoju išsilavinimu pradininkė: sudarė mokymo planus, pagrindinių dalykų programas, rengia ir leidžia metodinę ir mokomąją literatūrą.

Ona Skaistutė Idzelevičienė-Pajėdaitė su šokiu gyvena visą gyvenimą. 1969-1982 m. - sportinių šokių šokėja. 1974 m. suteikta tarptautinė klasė, 1975 m. - tarptautinio konkurso Kijeve laureatė. TSRS rinktinės narė 1975-1982 m. Daugelio respublikinių dainų švenčių baletmeisterė ir vyr. baletmeisterė.

Nuo 1971 m. – sportinių šokių klubo „Žuvėdra“, o nuo 1988 m. Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos šokių ansamblio „Žuvėdra“ vyr. trenerė, vyr. baletmeisterė. 1989-1992 m. — Lietuvos sportinių šokių federacijos viceprezidentė.

Su kolektyvu „Žuvėdra“ koncertavo: Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Moldovoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Austrijoje, Olandijoje, Kuboje.

Ona Skaistutė Idzelevičienė-Pajėdaitė apdovanota:

• Kūno kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 laipsnio medaliu „Už aukštus sporto pasiekimus“ — 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1998 m.;
• suteikta nusipelniusio sporto trenerio kategorija — 1996 m.;
• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Padėkos raštu — 1996 m.;
• Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas apdovanojo medaliu „Kęstutis, Didysis Lietuvos kunigaikštis“ — 1996 m.;
• Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu – 1997 m.;
• Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu — 1999 m.;
• Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi — 2003 m.;

Kūno kultūros ir sporto departamento surengtuose rinkimuose 2004-2005 m. išrinkta geriausia Lietuvos trenere.

2006 m. gegužės 25 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Onai Skaistutei Idzelevičienei suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Vytautas Giedraitis

Vytautas Giedraitis gimė 1923 metų gruodžio 21 dieną Telšių mieste, tarnautojų šeimoje. 1944 metais baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1950-1954 metais mokėsi Lietuvos Valstybiniame kūno kultūros institute. Baigęs institutą, 1954 metais buvo paskirtas į Telšių rajono kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pareigas, kur dirbo iki 1956 metų. Tuo pat metu Vytautas Giedraitis dirbo fizinio lavinimo mokytoju tuometinėje 3-oje vidurinėje mokykloje ir pirmuoju Telšiuose futbolo treneriu Sporto mokykloje.

Laisvalaikiu pradėjo atkurti stalo teniso sportą Telšiuose. Nuo 1956 metų Vytautas Giedraitis pradėjo dirbti Telšių rajono sporto mokykloje stalo teniso treneriu ir juo dirbi iki 1993 metų. 1958 metais prie Sporto mokyklos buvo atidaryta teniso grupė, kurios treneriu buvo paskirtas Vytautas Giedraitis, kuris laikomas teniso pradininku Telšiuose. Nors 1966 metais teniso grupės visuose rajonuose buvo uždarytos, tačiau Vytauto Giedraičio paruošti tenisininkai ir toliau treniravosi bei žaidė “Nemuno” draugijos rengiamose varžybose.

Stalo tenisui Vytautas Giedraitis atidavė 39 metus, išleido 29 tenisininkų laidas, paruošė per 100 sportininkų, iš kurių 2 tapo sporto meistrais, 19 – kandidatais į sporto meistrus, 58 – I-ojo atskyrio, kiti II-ojo ir žemesnių atskyrių.     1978 metais V. Giedraitis vėl atkūrė tenisą Telšiuose, įkūrė stalo teniso klubą “Impulsas”, buvo jo treneriu, vėliau generaliniu sekretoriumi. 2000 metais telšiškiai laimėjo “Žalgiriadoje” II-ąją vietą, o 2001 metais tapo čempionais. 

Kaip sportininkas V. Giedraitis apie 20 metų žaidė futbolą. Baigė žaisti Telšių “Masčio” futbolo komandoje, kurio treneriu buvo keletą metų. 

Vytautas Giedraitis buvo Nacionalinės kategorijos stalo teniso teisėjas, 1990 metais jam suteiktas Lietuvos Nusipelniusio stalo teniso trenerio vardas, jis taip pat apdovanotas Lietuvos stalo teniso asociacijos garbės nario ženklu. Nuo 1956 iki 2002 metų V. Giedraitis apdovanotas “Nemuno”, Telšių rajono sporto mokyklos, Telšių sporto komiteto, rajono Švietimo skyriaus ir Telšių rajono savivaldybės garbės raštais ir medaliais.

Vytautas Giedraitis ir dabar aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje, žaidė įvairiuose veteranų teniso turnyruose, organizavo įvairias teniso ir stalo teniso varžybas ne tik rajono, bet ir Lietuvos mastu, parašė knygas ‘Stalo tenisas Telšiuose” ir  “Tenisas Telšiuose”.

2006 m. gegužės 25 d. Telšių rajono savyvaldybės tarybos sprendimu Vytautui Giedraičiui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

2010 m. lapkričio 19 d. užgeso 86 metų Vytauto Giedraičio gyvybė.

Prof. Alfredas Bumblauskas 

Prof. Alfredas Bumblauskas gimė 1956 m. lapkričio 18 d. Telšiuose. 1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą. Dabar – šio universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorius ir vedėjas, Istorijos fakulteto prodekanas.

Lietuvos istorijos mokslo panoramoje prof. A.Bumblauskas yra išskirtinė asmenybė, aprėpusi platų mokslinio, pedagoginio, mokslo organizavimo, teisės aktų rengimo darbų spektrą.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A.Bumblauskas daug dėmesio skyrė istorijos dėstymo vidurinėse mokyklose problemai, parengė istorijos dėstymo koncepciją ir Lietuvos istorijos kurso programą.

Tapęs Istorijos fakulteto dekanu, ėmėsi istorijos studijų ir istorijos dėstymo turinio pertvarkymo. Studijų reformą galima laikyti ir viena A.Bumblausko mokslinio darbo krypčių.

A.Bumblausko iniciatyva 1994 m. buvo surengti pirmieji Zenono Ivinskio skaitymai. Profesoriui priklauso ir idėja surengti Vilniuje tarptautinę mokslinę konferenciją „Istoriografija ir atvira visuomenė“. Šis renginys tapo bene svarbiausiu 1996 m. Lietuvos mokslo įvykiu.

1988–1990 m. A.Bumblauskas kūrė televizijos laidų ciklą „Lietuvos istorija“, o 1993–2004 m. – ciklą „Būtovės slėpiniai“. Už šį darbą jam ir kitiems laidos kūrėjams 1998 m. paskirta nacionalinė kultūros ir meno premija. Šiuo metu rengia TV laidą „Amžių šešėliuose“.

1998–1999 m. buvo Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirmininkas. Jis – Visuotinės lietuvių enciklopedijos konsultantas, Lietuvos Tūkstantmečio programos rengėjas.

A.Bumblauskas parengė internetinius projektus „Lietuvos statutai“,  „Lietuva ir Europos ribos žemėlapiuose“, „Lietuvos istorija – tolerancijos istorija“, „Lietuva ir pasaulis“. Dalyvavo asociacijos „Europos judėjimas Lietuvoje“ veikloje, buvo vienas iš Lietuvos europinių integracinių procesų istorinės koncepcijos kūrėjų ir Lietuvos pristatymui užsienyje skirtų renginių organizatorių.

2004 m. A.Bumblauskas kartu su S.Valiuliu ir S.Žvirgždu parengė albumą „Vilniaus universitetas fotografijose“. Šiame albume Vilniaus universiteto istorija pirmą kartą pateikta vaizduose.

Svarbiausias profesoriaus darbas yra 2005 m. išleistas veikalas „Senoji Lietuva. 1009–1795“. Tai – kokybiškai naują Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir istorinės informacijos pateikimo etapą žymintis, ikonografine medžiaga gausiai iliustruotas darbas. Jame išsamiai analizuojama visos daugiakultūrinės LDK visuomenės istorija, o kai kurie politinės, socialinės ir kultūros istorijos epizodai pateikiami pirmą kartą.

2006 metų gegužės 25 dienos Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Alfredui Bumblauskui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Prezidentas Rolandas Paksas

Prezidentas Rolandas Paksas gimė 1956 metų birželio 10 dieną Telšiuose. Jo, kaip žymaus akrobatinio skraidymo meistro ir aviacijos sporto vadovo, kelio pradžia – Telšių Žemaitės gimnazijos aviamodeliuotojų būrelyje. Penkiolikmetis pasirodė Telšių aeroklube. Sulaukęs tinkamo amžiaus pradėjo skraidyti sklandytuvu L-13 „Blanik“.

1975 m., baigęs pirmąjį Vilniaus inžinerinio statybos instituto kursą, R.Paksas pradėjo skraidyti akrobatiniais lėktuvais Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklube.

Pasižymėjęs neeiliniais gabumais, jau trečiaisiais skraidymo metais įvykdė akrobatinio skraidymo  meistro normą, kaip perspektyvus sportininkas buvo pakviestas į Sovietų Sąjungos rinktinę.

R.Paksas buvo Lietuvos komandos, 1979 m. tapusios VII  Sovietų Sąjungos tautų spartakiados nugalėtoja, narys. 1980 m. pirmą kartą iškovojo Sovietų Sąjungos čempiono medalį asmeninėje įskaitoje. Vėliau šiuose čempionatuose daug kartų pelnė visų spalvų medalių.

1981 m. tapo S.Dariaus ir S.Girėno taurės laimėtoju. Po metų kaip sovietų komandos narys debiutavo pasaulio čempionate Austrijoje ir finale užėmė septintą vietą.

1984 m. baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją.

1985 m. R.Paksas buvo paskirtas vadovauti Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubui. Jo vadovavimo metais buvo išplėsta aeroklubo bazė, daug intensyvesnė tapo šio SDAALR padalinio sportinė veikla. 1988 m. Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubas buvo pripažintas geriausiu tarp Sovietų Sąjungos aeroklubų. Vadovaudamas aeroklubui, R.Paksas subūrė akrobatinio skraidymo grupę, kurioje, be jo paties, grupės lyderio, skraidė Robertas Noreika ir Leonas Jonys.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubas tęsė veiklą, o 1991 m. sausį sovietų karinės agresijos dienomis, R.Paksas pagal suderintą su Krašto apsaugos departamento vadovybe planą buvo pasirengęs atlikti ypatingą užduotį – iškilus būtinybei, išskraidinti į užsienį kai kuriuos tuometės Lietuvos vadovybės asmenis.

1991 m. pavasarį okupantų kariauna užgrobė Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubą ir pasitraukė iš jo tik po žlugusio tų metų rugpjūčio pučo Maskvoje.

R.Paksas – pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos S.Dariaus ir S.Girėno eskadrilės vadas, šias pareigas ėjęs iki 1992 m. rudens, kai nutarė išbandyti save versle.

1997 m. R.Paksas išrinktas Vilniaus miesto meru, Tarybos pirmininku, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu. 1999 m. ir 2001 m. – Ministras Pirmininkas. 2003 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Užimdamas politinius postus neapleido skraidymo. Jo vadovaujama Vilniaus akrobatinio skraidymo grupė daugybę kartų džiugino aviacijos švenčių bei kitų masinių renginių įvairiose Lietuvos vietovėse publiką.

2002 m. spalio 3d. Vilniaus akrobatinio skraidymo grupė (R.Paksas, R.Noreika, L.Jonys) atliko unikalų aviacijos istorijoje grupinį po Verkšionių tiltu per Nerį.

Rolandas Paksas niekada neužmiršo gimtųjų Telšių. Jis domisi miesto ir rajono žmonių gyvenimu, aktyviai dalyvauja organizuojamose miesto šventėse. Telšių gyventojai ir svečiai ne kartą gėrėjosi akrobatiniais Rolando Pakso skrydžiais virš gimtųjų Telšių, Masčio ir Germanto ežerų.

2006 m. gegužės 25 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Rolandui Paksui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Bronislavas Banys

Bronislavas Banys gimė 1951 m. rugpjūčio 15 d. Petraičių k., Nevarėnų sen., Telšių r. 1970 m. baigė Nevarėnų vidurinę mokyklą, o 1975 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų ūkio fakultetą. Vedęs. Turi dukrą ir du sūnus. 1975 metais darbinę veiklą pradėjo Kuršėnų miškų ūkio gamybiniame susivienijime Gedinčių girininkijos girininko pavaduotoju. Nuo 1976 m. iki 1978 m. birželio 1 d. dirbo Gedinčių girininkijos girininku.

Nuo 1978 m. birželio 1 d. iki 1987 m. balandžio 1 d. Kuršėnų miškų ūkio gamybinio susivienijimo Miško ruošos punkto viršininku. Nuo 1987 m. balandžio 1 d. paskirtas Telšių miškų ūkio direktoriumi. Nuo 1990 metų Telšių miškų urėdas.

Vedęs, žmona Zofija. Užauginta graži šeimyna - dukra ir du sūnūs.

Bronislovas Banys minimas kaip teisingas, darbštus, stropus, sąžiningas, supratingas, turintis vadybinės patirties, gerą autoritetą bendradarbių tarpe vadovas.

Nuo 1987 metų vadovaudamas Telšių miškų urėdijai, iš šio krašto kilęs urėdas, buvusį Kuršėnų, vėliau Kretingos susivienijimų filialinį miškų ūkį atvedė į savarankišką, ekonomiškai tvirtai stovinčią, vieną iš pirmaujančių urėdiją su gražiu administraciniu - gamybiniu centru, regioniniu miško daigynu, naujai pastatytomis ir atkurtomis girininkijų šiuolaikiškomis sodybomis.

Bronislobas Banys – aktyvus visuomenininkas. Atgimimo metais jis buvo renkamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu, vadovavo rajono medžiotojams, subūrė urėdijos medžiotojų klubą. 1998 metais išrinktas Lietuvos miškininkų sąjungos viceprezidentu. Įdėjo daug pastangų atgaivinant jaunųjų miško bičiulių veiklą Žemaitijoje, nuolat ją remia. Didelis Bronislovo Banio indėlis į Telšių ir Plungės rajonų gražinimą.

2006 metų gegužės 25 dienos Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Bronislovui Baniui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Vyskupas Jonas Boruta

		Vyskupas Jonas Boruta gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. Baigė Kauno 13 - ąją vidurinę mokyklą, 1962 m. bandė stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau        dėl sovietų valdžiai nepageidaujamos kilmės buvo nepriimtas. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. 1970 m. baigęs studijas dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute. 1982 m. apgynė disertaciją, tačiau pažymėjimas, liudijantis apie fizikos - matematikos mokslų kandidato laipsnio suteikimą, tuomet nebuvo išduotas. Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ mirė 2022 m. gruodžio 19 d. eidamas septyniasdešimt devintuosius savo gyvenimo metus.

1992 m. Lietuvos Mokslo taryba šią disertaciją nostrifikavo, suteikdama Jonui Borutai gamtos mokslų daktaro laipsnį.

1975 m. pradėjo teologijos studijas pogrindinėje Kunigų seminarijoje. 1982 metų rugpjūčio 5 dieną Skaistgiryje slapta įšventintas kunigu. Suėmus "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" pirmąjį redaktorių kun. S. Tamkevičių SJ, 1983 - 1989 metais buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. 1983 - 1989 metais - vienas iš seserų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptųjų kursų vadovų. Nuo 1991 metų dėstė Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1998 metų - docentas.

1989 m. paskirtas Vilniaus arkivyskupijos komisijos nariu, neakivaizdinės katechetų mokyklos prie Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, 1996 m. - šio skyriaus direktoriumi. 1998 m. paskirtas Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolu.

1997 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. Tais pačiais metais išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi. Nuo 1997 m. yra Lietuvos katalikų mokslo akademijos pirmininkas.

2002 m. sausio 5 dieną popiežius Jonas Paulius II vyskupą Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu.

2007 m. vasario 15 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu JE vyskupui Jonui Borutai suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

Prof. Adomas Butrimas

Prof. Adomas Butrimas gimė 1955 m. rugpjūčio 16 d. Telšuose. Jo mokslinė ir švietėjiška veikla skirta Žemaitijai. Nuo 1987 m. A. Butrimas organizuoja mokslines konferencijas, kuriose nagrinėjami Žemaitijos istorijos, kultūros klausimai, leidžia seriją knygų „Žemaičių praeitis“, vienas iš „Žemaitijos istorija“ autorių ir sudarytojų, knygos „Telšių kraštas“ autorius, rašo istorijos vadovėlius mokykloms.

Išėjo šios serijos knygos: „Seda“, „Renavas“, „Varniai“, „Pavandenė“, „Viešvienai“, ir kt. Kasmet organizuoja ekspedicijas, kuriose dalyvauja istorikai, menotyrininkai. Ekspedicijų medžiagos pagrindu rengiami straipsniai, konferencijos. Konferencijas organizuoja kasmet vis kitame Žemaitijos miestelyje, jų gyventojai turi galimybę šviestis, sužinoti savo krašto istorijos ir kultūros paveldą. Neabejotinas profesoriaus indėlis įkuriant aukštąją mokyklą Telšiuose (VDA Telšių dailės fakultetą) ir sudarant sąlygas Žemaitijos vaikams siekti aukštojo mokslo gimtinėje.

2008 m. birželio 14 d. įteiktas apdovanojimas — Žemaičių šlovės žvaigždė.

2013 m. Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus paminėjimo proga suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas  už mokslinę – tiriamąją veiklą atskleidžiant Telšių krašto istorinius aspektus bei Telšių vardo garsinimą.

Prel. bažn. t. dr. Juozas Šiurys

Prel. bažn. t. dr. Juozas Šiurys – prelatas, Telšių Vyskupo V. Borisevičiaus  kunigų seminarijos dėstytojas. Gimė 1954 m. liepos 4 d., po armijos 1975 m. pašauktas Dievo įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Pasirinkęs tokį gyvenimo kelią J. Šiurys rūpinosi ne tik vyskupijos reikalais, bet padėjo ir kiekvienam bėdos ištiktam žmogui. 1988 m. birželio 3 d. vyskupo A. Vaičiaus paskirtas katedros klebonu ir Telšių dekanato dekanu, vėliau dirbo Telšių vyskupijos „Caritas“ direktoriumi.

Po kiek laiko ir Telšių vyskupijos katechetikos centro vadovu. Net užimdamas svarbias ir daug laiko atimančias pareigas prelatas J. Šiurys dirbo ne tik katedroje, bet rūpinosi ir Eigirdžių, Kaunatavo, Ubiškės bei Viešvėnų parapijomis. Vėlesniais metais studijavo Romoje, apgynė daktaro disertaciją Romos Popiežiškąjame Letarano universitete. 2002 metais Jo Šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas garbės prelatu. Negana to, buvo paskirtas Telšių vyskupijos tribunolo teisėju. 2009 metais užėmė ir Telšių V. Borisevičiaus gimnazijos kapeliono pareigas. Šiuo metu yra Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas.

2013 m. Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus paminėjimo proga suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas  už krikščioniškų vertybių puoselėjimą jaunajai kartai bei atsidavimą ir prasmingus darbus Telšių krašto žmonėms.

Prof. Algirdas Žebrauskas

Prof. Algirdas Žebrauskas – ilgametis Telšių rajono savivaldybės  architektas, profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Gimė 1955 m. sausio 5 d. Savo karjerą paskyrė gimtosios Žemaitijos architektūros formavimui ir puoselėjimui, inicijavo ir įgyvendino Lietuvai ypač reikšmingo Rainių memorialo sutvarkymo darbus, suprojektavo daug Telšių miesto visuomeninės paskirties objektų, bet ir pasirūpino Žemaitijos vėliavos bei herbo atkūrimu, Žemaitijos žemėlapio išleidimu.

Kasmet rengia konferencijas-forumus apie regionų politiką Lietuvoje, skaito paskaitas mokyklose, siekdamas stiprinti žemaičių savimonę, tapatybę, kultūros paveldą. Remia Medalių kūrėjų stovyklos dalyvius ir kitus menininkus, padedančius įprasminti Žemaitijos istoriją. Žemaičių kalbos mylėtojas ir sergėtojas. 2010 m. Žemaičių šlovės žvaigždės laureatas.

2015 m. suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas  už novatorišką veiklą kuriant savitą Telšių miesto charakterį, už veržlias architektūros, kultūros ir meno idėjas, už nuoširdų didžiavimąsi savo miestu ir didžiules pastangas prasmingai įamžinti žemaičiams svarbius istorinius įvykius.

Algirdas Pažemeckas

Algirdas Pažemeckas – vienos didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje AB „Žemaitijos pienas“ įkūrėjas, ilgametis vadovas, valdybos pirmininkas, nusipelnęs Lietuvos pramonės darbuotojas. Gimė 1951 m. lapkričio 12 d.

2016 m. gruodžio 6 d. minint Magdeburgo teisių Telšių miestui suteikimo 225-ųjų metines suteiktas Garbės piliečio vardas už nuoseklų, profesionalų, nuovokų darbą, žemaitišką užsispyrimą vadovaujant ir kuriant pirmaujančios Lietuvoje įmonės infrastruktūrą, už tvirtą pasiryžimą įgyvendinti šiuolaikinės bendrovės valdymo strategijas, už nuoširdų bendradarbiavimą įgyvendinant miestui svarbius projektus, už iniciatyvą rengiant akciją „Telšiuose antrą klasę baigi – plaukti moki“, kuri tapo pavydžiu kitiems šalies rajonams, už nuoširdų didžiavimąsi savo miestu ir indėlį į Žemaitijos sostinės kūrimą ir garsinimą Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje.