Rainių tragedijos 85-ųjų metinių minėjimas: atmintis, jungianti kartas
Birželio 24-ąją Telšiuose vyko iškilmingi ir jautrūs renginiai, skirti Rainių tragedijos 85-osioms metinėms paminėti. Minėjimo dalyviai pagerbė 1941 metų birželio 24–25 dienomis sovietų okupacinės valdžios žiauriai nukankintų 76 politinių kalinių atminimą. Tai viena skaudžiausių Lietuvos istorijos tragedijų, iki šiol išliekanti gyvu tautos atminties ir laisvės kainos simboliu.
Minėjimas prasidėjo Telšių miesto senosiose kapinėse, kur amžinojo poilsio vietoje pagerbti Rainių kankiniai. Ant brolių kapo buvo padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakės, o bendrą maldą vedė Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kanauninkas Juozas Šiurys.
Susikaupimo ir pagarbos kupinoje atmosferoje susirinkusieji prisiminė tragiškus istorijos įvykius bei jų reikšmę šiandienos visuomenei. Renginio metu giedojo Viešvėnų kultūros centro meno vadovė ir chormeisterė Valda Valužienė.
Vėliau minėjimas persikėlė į Rainių Kančios koplyčią, kur Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius aukojo šv. Mišias už kankinių sielas, jų artimuosius ir visą Lietuvos tautą. Maldose buvo prašoma taikos, vienybės ir stiprybės saugant istorinę atmintį.
Po šv. Mišių minėjimo dalyviai susirinko Rainių miškelyje. Čia skambėjo svečių pasisakymai, priminę Rainių tragedijos reikšmę Lietuvos istorijoje.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad Rainių žudynės yra viena skaudžiausių ir žiauriausių okupacijos paliktų žaizdų mūsų tautos istorijoje. Pasak jo, čia buvo siekiama sunaikinti ne tik žmonių gyvybes, bet ir jų orumą, tikėjimą bei laisvės dvasią.
Lietuvos Respublikos Seimo narės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narės Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė ir Rima Baškienė kalbėjo, kad Rainiai yra daugiau nei istorinis paminklas. Tai vieta, kurioje susitinka tautos atmintis ir sąžinė. Politikės akcentavo, jog tokie minėjimai yra ne tik pagarbos ženklas praeičiai, bet ir investicija į ateitį, padedanti ugdyti pilietiškumą bei atsakomybę už valstybės laisvę.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorė Lina Leinartienė dėkojo susirinkusiesiems už bendrystę ir kvietė perduoti istorijos atmintį ateities kartoms.
Ypatingą emocinę atmosferą renginiui suteikė Vilniaus vokalinis ansamblis „Duodeco“, vadovaujamas Povilo Vanžodžio. Kolektyvo atliekami kūriniai tapo jautria muzikine dedikacija Rainių kankinių atminimui.
Rainių miškelyje buvo sukalbėta malda, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės tragedijos aukoms atminti. Ši vieta, kurioje 1941-ųjų birželio naktį buvo įvykdyta žiauri egzekucija, šiandien yra ne tik istorinis memorialas, bet ir svarbi tautinės savimonės bei pagarbos laisvei erdvė.
Minėjimo renginius užbaigė naktinė ekskursija „Rainių tragedija: atmintis gyva“, prasidėjusi 23 valandą prie Rainių Kančios koplyčios. Ją organizavo Žemaičių muziejus „Alka“.
Ekskursijos dalyviai leidosi į prasmingą kelionę po vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos vietų, klausėsi pasakojimų apie Rainių tragedijos aplinkybes ir jos reikšmę šiandienai. Po ekskursijos vyko aktoriaus ir atlikėjo Jokūbo Bareikio dainuojamosios poezijos vakaras.
Rainių tragedija išlieka gyva Lietuvos istorijos dalimi. Tai atmintis, kuri primena laisvės kainą, žmogaus orumo svarbą ir pareigą saugoti istorijos tiesą. Minėdami Rainių kankinius ne tik pagerbiame praeities aukas, bet ir stipriname vertybes, kuriomis grindžiama laisva ir demokratinė valstybė.
Renginį organizavo Telšių kultūros centras ir Žemaičių muziejus „Alka“.
Telšių kultūros centro informacija