Savivaldybėmis nuo kitų metų bus perduotos žemėtvarkos funkcijos
Šiandien, rugsėjo 14 d., Telšių rajono savivaldybėje vyko Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) organizuotas susitikimas su Telšių, Mažeikių, Plungės, Rietavo, Akmenės, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Joniškio savivaldybių atstovais.
NŽT direktoriaus pavaduotojas Saulius Mocevičius, NŽT Žemės tvarkymo skyrius vedėja Giedrė Leimontaitė-Mačiulienė ir LR Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja žemės klausimais Erika Giedraitienė, susitikimo su savivaldybių atstovais ir NŽT teritorinių padalinių vadovais metu, aptarė esminius funkcijų perdavimo bei žemės valdymo ir naudojimo funkcijų vykdymo praktinius aspektus, tarpusavio komunikavimo būdus bei tvarką.
Į Žemaitijos sostinėje organizuotą susitikimą atvykusius kolegas iš kitų savivaldybių bei NŽT atstovus pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Rajono vadovas palinkėjo konstruktyvios diskusijos: „Smagu, kad Vyriausybė numato perduoti savivaldybėms naujas funkcijas. Mes tuo džiaugiamės. Bet perduodant naujas funkcijas, privalo lydėti ir reglamentas kaip jas atlikti. – pabrėžė T. Katkus, – Deja, dar pasitaiko atvejų, kada savivaldybėms perduodamos funkcijos ir pasakoma „darykite, kaip norite“. O po metų dviejų atsiuntę kontrolę klausia, kodėl darėte taip, o ne kitaip?.. Klausimų yra daug ir, kad nuo kitų metų sausio 1 d. šias funkcijas atliktume sklandžiai, be jokių trikdžių – tikiuosi šiandien į visus klausimus gauti atsakymus.“
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įsigaliosiančias naujas Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų redakcijas miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms. Nacionalinės žemės tarnybos valdyta žemė: tiek registruota Nekilnojamo turto registre, tiek nesuformuoti žemės plotai, esantys miestų teritorijose, bus perduodami valdyti savivaldybėms. O Nacionalinė žemės tarnyba įgis naują – konsultavimo ir kontrolės – funkciją. Ji formuos bendrą praktiką ir padės savivaldybėms rasti sprendimus, kaip įveiklinti žemę.
Naujoji reforma atveria galimybes – per visą Lietuvą savivaldybės galės įveiklinti 120 000 ha teritorijos: įsigalios galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus. Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.
Nuo kitų metų savivaldybės galės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat bus perleidžiami valstybinės žemės panaudos klausimai, savivaldybės bus atsakingos ir už servitutų nustatymą. Jos koordinuos ir sutikimus bei derinimus, pavyzdžiui, jeigu perduotame žemės plote bus norima planuoti statybas, savivaldybė, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, galės suteikti ir sutikimą, taip sumažindama administracinę naštą. Dar viena atitenkanti funkcija – atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimas.
Viską savivaldybės administruos per kuriamą Žemės informacinę sistemą, kurioje kaupiami duomenys apie žemės valdymą ir apskaitą, žemės nuomos, panaudos ir perdavimo, procesų stebėsenos bei kita aktuali informacija.
Na, o šalies savivaldybės iki kitų metų sausio 1 d. taip pat turės pasirengti pokyčiams: pasiruošti kartu su perduodamu turtu ir dotacijomis perimti priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos etatus, kurių iš viso 154, taip pat pritaikyti savo administracines struktūras funkcijoms įgyvendinti ir pasirengti teisės aktus, reglamentuojančius vidinius procesus.