Žemaitiu gīvastis 2025: kur ieškoti kuisių ir skarelių?

Renginys – Žemaitės 180-osioms gimimo metinėms

2025-uosius dedikuodami 180-osioms Žemaitės (Julijos Žymantienės) gimimo metinėms, renkamės žemaitiškąją Žemaitės versiją. O kokia buvo ji? Apie tai aiškinsimės jau šį šeštadienį.

Ketvirtąjį kartą Žemaičių muziejus „Alka“ rengia projektą bei inicijuoja vienintelę Telšių rajone analogų neturinčią etninę kultūrą puoselėjančią ir regiono išskirtinumą bei reikšmingumą  atspindinčią amatų ir kulinarinio paveldo šventę Žemaičių kaimo muziejuje „Žemaitiu gīvastis“. O šiemet tradicija tampantis renginys atskleis ne tik moteriškumą per amatus, bet ir per dainas, per aktyvias veiklas, kurias papildys Tarpukario Lietuvos akcentai: pasižmonėti ir išsiaiškinti, kuo gyvena kaimo žmonės, atvyks miesčionys, pirks, parduos, keis, mainys ir kur tikro jomarko šurmulį.

Atsižvelgdama į projekto svarbą bei reikšmę rajonui, Telšių rajono savivaldybė trejus metus iš eilės įtraukė amatų ir kulinarinio paveldo šventę „Žemaitiu gīvastis“ į Prioritetinių renginių sąrašą.

Unikali tradicija

Atvykstančius svečius su muzika ir dainomis pasitiks partnerio Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vad. Diana Bomblauskienė).

Žemaičių kaimo muziejuje jau bene trečią dešimtmetį yra puoselėjama tradicija gegužės mėnesį suburti bendruomenę Gegužinėms pamaldoms. Žemaitijoje jos dar vadinamos Mojava. Tai – labai bendruomenę vienijanti tradicija, ypatingai populiari kaimuose, miesteliuose, kur artimi ir gerai vienas kitą pažįstantys žmonės, dažnai vakarais, po dienos darbų, rinkdavosi prieš tuo metų laiku žydinčiais augalais išpuoštą Mergelės Marijos atvaizdą ir melsdavosi.

„Skarelės kelionę“ atskleis edukatorė Janina Skeberdienė, o vidutinio ūkininko troboje skarelių istorijas atskleis paroda „Tylūs skarelės pasakojimai“ (kuratorė Jolanta Rekašienė).

Mažųjų kertelė – „Vakū komps“

Bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriumi bei tautodailininkais iš kitų rajonų, bus įkurtos kūrybinės žaislų gamybos dirbtuvėlės, kuriose įsikurs amatininkai Albertas Martinaitis, Angelė ir Vytautas Raukčiai, Genia Vaičikauskienė bei muziejininkų įkurta jauki žaidimų erdvė šeimoms su vaikais.

Koncertas „Mona numā“

Po giesmių Turtingojo ūkininko sodyboje, šeimyniškai susiburti pakvies Telšių kultūros centro etnografės Sigitos Dacienės organizuotas telšiškių šeimų koncertas „Mona numā“. Renginį ves Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius su anūke Liucija Bareikyte, renginyje teatrinę programą atliks Margarita Bladženauskaitė, Indrė Jucytė, Diana Bomblauskienė, Vida Čejauskienė (rež. Laimutė Pocevičienė), Ukmergės meno draugija ir Vilniaus kojūkininkai.

Žemaitėškas kaštavuonės ėr amatā

Amatų ir kulinarinio paveldo šventėje etninės kultūros matymu neapsiribojama vien XIX a. – XX a. laikotarpyje, bet novatoriškai pažvelgiama į laikotarpių suderinamumo dermę, kuomet tam tikri amatai, įnagiai bei kiti etnokultūriniai elementai, atkeliavę iš akmens amžiaus, iš viduramžių ar kito laikotarpio, įsitvirtino XIX a. pab. – XX a. pr. ir išliko iki šių dienų.

Renginyje pirtininkystės tradicijas atskleis pirtininkė ir aktorė Margarita Bladženauskaitė, malūno edukacijas ves bitininkai „Užpelkių medus“, keramikai Alina ir Algimantas, auksakalys Vaidas Sapragonas,, „Žemaitiu kaštavuoniu“ kiemelyje alų virs „Dundulio“ aludariai, vaišes ruoš Rūdupių, Vembūtų, Viešvėnų kaimo bendruomenės, prie kalvės suksis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, kalvis Donatas Liekmanis, žalvarį kals Vitalijus Praspaliauskas, vytelių krepšius pins Roma Letukienė, vidutiniojo ūkininko kieme vyks juostelių pynimo edukacija „Susidraugaukime su juostele“, vilnos verpimo gudrybių mokys Virginija Dirvonskienė, audimo – Salomėja Udovčienė, turtingojo sodyboje – žemaitiškų patarlių edukacija, kieme – su arkliais supažindins „Irkinių žirgai“.

Vakaro koncertas – apie žymiausias Lietuvos moteris

Vakaro koncerte pasirodys grupė „Graži ir ta galinga“, o Europos muziejų naktį įprasmins Dianos Bomblauskienės organizuoti smagūs „Naktišokiai“ su kartvelų kolektyvu „Mandili“, Radviliškio kultūros centro liaudiška kapela „Radvija“, Joniškio kultūros centro grupe „Ašalia“, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Laukuvos kultūros namų vaikų folkloro ansambliu „Dūzginėlis“, mozėkonts nu Plateliū Adrijos Almins so draugās, Telšių kultūros centras „Spigėns“.

„Siekiame, kad „Žemaitiu gīvastis“ turėtų ilgametę tradiciją, kad šis projektas taptų Žemaičių muziejų „Alka“, Žemaičių kaimo muziejų ir Telšius identifikuojančiu ženklu, tad kaip tikra mama globoja savo vaiką, taip aš sergėsiu žemaičių gyvastis nuo įkyraus kuisio iki nagingiausio amatininko kiekvienų metų trečią gegužės šeštadienį toje pačioje įstabaus grožio erdvėje“, – pažadėjo projekto vadovė Donata Kazlauskienė.

Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija