Telšių rajone Nacionalinis diktantas subūrė šimtus kalbos mylėtojų
Yra dienų, kai žodis tampa daugiau nei garsas ar ženklas popieriuje. Jis tampa tiltu – tarp kartų, tarp patirčių, tarp žmonių. Tokia diena ir yra Nacionalinio diktanto diena.
Nacionalinis diktantas – tai daugiau nei konkursas. Tai gyvas priminimas, kad kalba yra mūsų tapatybės šerdis, mūsų istorijos ir kasdienybės audinys. Diktantą nuo 2006 metų organizuoja VšĮ Pilietinės minties institutas ir jo direktorė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. Tą pačią akimirką diktantą rašo žmonės visoje Lietuvoje ir už jos ribų – tarsi viena didelė, nematoma bendruomenė, susijungusi per žodį. Nacionalinis diktantas transliuojamas per LRT radiją. Geriausiai parašę dalyviai keliaus į finalą, kur susitiks patys raštingiausi.
Kasmet diktanto tekstas (šiemet Gintaro Grajausko „Pavasaris“, kaip įprasta, skaitomas Marijaus Žiedo) tampa maža literatūrine švente – jautriu, prasmingu kūriniu, atveriančiu kalbos grožį, jos subtilumą ir gelmę.
Nacionalinis diktantas ir mūsų rajone šiemet tradiciškai sujungė bendruomenę į tylų, bet prasmingą susitelkimą: prie šios gražios iniciatyvos prisijungė 718 dalyvių – 668 mokiniai ir 50 suaugusių, kiekvienas atsinešęs savo santykį su kalba, savo jaudulį ir pagarbą žodžiui.
Diktantą organizavo švietimo ir kultūros įstaigos, kurios atvėrė duris visiems norintiesiems. Gausiausiai dalyvavo Telšių „Ateities“ progimnazijos (249 dalyviai) ir Telšių „Džiugo“ gimnazijos (246 dalyviai) bendruomenės. Prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ir Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija (53), Telšių r. Luokės Vytauto Kleivos gimnazija (52), Telšių „Germanto“ progimnazija (43) bei kitos mokyklos.
Ypač džiugina, kad rašyti diktantą ryžosi ir suaugusieji – jie rinkosi ne tik mokyklose, bet ir Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje bei Savivaldybėje. Tai tylus, bet labai aiškus liudijimas: meilė kalbai neturi amžiaus ribų.
Nacionalinis diktantas – tai akimirka, kai susitinkame su savo kalba be skubėjimo. Tarp šių metų dalyvių buvo ir ypatingo atkaklumo bei ištikimybės pavyzdžių – Savivaldybės salėje diktantą rašiusi Renė Gudauskienė prisipažino iniciatyvoje dalyvaujanti jau 16-ąjį kartą, tiek, kiek diktantas organizuojamas, o Vilija Grigutienė – 15-tą kartą. Tokie žmonės įkvepia ir primena, kad ryšys su kalba kuriamas nuosekliai, metai iš metų.
Nuoširdžiai dėkojame visiems organizatoriams, mokytojams ir dalyviams – už laiką, pastangas ir širdį, skirtą lietuvių kalbai. Tegul ši tradicija ir toliau gyvena mumyse – kaip tylus, bet stiprus ryšys su tuo, kas esame.
Galerija
