Civilinė sauga

Veiklos srities informaciją teikia:

Eil.Nr.	Pareigos	Vardas, pavardė	Kab.	Mob.	El.p.
1.	Administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas	Arturas Petrauskas	408	+370 683 92952	[email protected]
2.	Vyriausioji specialistė (mobilizacijos)	Vaida Udovičienė	302	+370 674 31640	[email protected]

Kaip reaguoti ekstremaliųjų įvykių metu

Programėlė skirta padėti Lietuvos gyventojams pasiruošti netikėtoms situacijoms bei greitai reaguoti ekstremaliųjų įvykių metu.
Funkcijos ir galimybės:
• Realiuoju laiku gaunami svarbūs perspėjimo pranešimai apie ekstremaliąsias situacijas, pvz., gamtines nelaimes, avarijas ar kitas grėsmes.
• Galimybė žemėlapyje rasti artimiausią priedangą (oro pavojaus atveju), kolektyvinės apsaugos statinį (saugiam apsistojimui), gyventojų surinkimo punktą (evakuacijos atveju) bei sužinoti, kur arčiausiai nelaimės atveju gaustų perspėjimo sirena.

Lietuvos pasiruošimo ekstremalioms situacijoms svetainė

[[#ex]]

Kolektyvinės apsaugos priemonės

Civilinės saugos sistema

Gyventojų evakavimas

Gyventojų evakavimas

Būtina žinoti (patarimai gyventojams)

Gamtiniai pavojai

Rekomendacijos gyventojams ruošiantis galimiems potvyniams

Nevartoti potvynio metu užtvindyto maisto (įskaitant sandariai supakuotą, paruoštą terminiu būdu), tokį maistą išmesti, nes per jį gali plisti ūminės žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, norovirusinė infekcija virusinis hepatitas A) ir kitos per maistą plintančios ligos.
Potvynio vandeniu paveiktas kūno vietas kuo greičiau plauti muilu ir švariu vandeniu. Neturint muilo ar vandens, naudoti alkoholio pagrindu pagamintas servetėles ar rankų dezinfekavimo priemones.
Einant per užlietą vietovę dėvėti guminius batus ir neperšlampamus drabužius, vengiant tiesioginio kūno odos sąlyčio su vandeniu.
Asmenims, patyrusiems odos vientisumo pažeidimų ar susižalojusiems užterštoje aplinkoje, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą dėl stabligės profilaktikos.
Potvynių vandeniu užterštus drabužius skalbti karštu vandeniu su skalbimo priemone (ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje).
Užlietus nevertingus daiktus išmesti, o vertingus – plauti tinkamomis plovimo priemonėmis, dezinfekuoti, gerai išdžiovinti, stebėti, kad jų nepaveiktų pelėsis.
Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens (tiek šulinių, tiek galimai užteršto centralizuoto), nes gali plisti žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, virusinis hepatitas A), kriptosporidiozė ir giardiazė.
Saugotis dirvožemio taršos:
nuslūgus vandeniui pašalinti šiukšles, dumblo ir nuosėdų sluoksnį, dirvai pradžiūvus ją supurenti;

jei buvo užlieti nuotekų tinklai ar jaučiamas fekalijų ar cheminių medžiagų kvapas – tame plote maistui skirtų daržovių neauginti arba prieš sodinimą atlikti dirvožemio tyrimus;
po potvynio susiformavęs naujas derlius gali būti vartojamas tik kruopščiai nuplautas ar nulupta žieve. Neplautų produktų nevalgyti;
dirbant užlietose teritorijose laikytis asmens higienos – po darbo kruopščiai plauti rankas, vengti rankomis liesti burną ir veidą.

Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens, organizuoti šulinių išvalymo ir dezinfekavimo procedūras:

išsiurbti visą šulinio vandenį, pašalinti dumblą, šiukšles ir nuosėdas,
išvalyti dugną ir rentinio sieneles, sutvarkyti šulinio aplinką,
dezinfekuoti šulinio konstrukciją (leidžiama tik licencijuotiems juridiniams asmenims),
po dezinfekcijos pakartotinai išsiurbti vandenį,
atlikti išvalyto ir dezinfekuoto šulinio vandens laboratorinius tyrimus dėl E. coli, enterokokų, nitritų, nitratų, amonį, permanganato indekso, dezinfekcinės medžiagos likučių. Tik gavus neigiamus rezultatus, vandenį galima naudoti maistui.

Techniniai pavojai

Socialiniai pavojai

Pavojingi objektai

Dūmų detektoriai

Kur įrengti dūmų detektorių?

Kokiose patalpose ir kiek detektorių įrengti?

Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

Kaip parinkti tinkamą vietą?

Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.

Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

Kaip prižiūrėti?

Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

Kokį detektorių pirkti?

Renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus). Tad dūmų detektorius galite rinktis pagal savo poreikius ir galimybes.

[[#ex]]